Psichologinės pagalbos žmonėms reikia ir mažesniuose miestuose

Tačiau patys specialistai sako, kad kol kas apie rezultatus kalbėti dar anksti. Nors netrūksta įvairių prevencijos programų, ne visos sulaukia visuomenės dėmesio. Galbūt todėl, kad stinga žinių.

Priklausomybėms apžvelgti skirtoje tinklalaidėje „Gabrielius“ apie tai kalbamės su Šilutės visuomenės sveikatos biuro specialistėmis.

Vertina, kaip keičiasi žmonių žinios

Baziniai savižudybių prevencijos mokymai rengiami jau ketverius metus. Pasak Šilutės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotojos Dalios Juknienės, pirmi metai buvo gana sudėtingi.

„Iš pradžių ne visos įstaigos norėjo įsileisti, visgi šiandien situacija iš esmės pasikeitė“, – apie teigiamus poslinkius kalba pašnekovė.

Kaip ir kitų Lietuvos miestų, Šilutės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina įvairias prevencines programas, tik gana sudėtinga atsakyti, ar jos veiksmingos.

„Kol kas sunku vertinti poveikį, nes tai vis dėlto yra naujiena Lietuvoje, – teigia D. Juknienė. – Negalime pasakyti, kad dabar žmonės žudysis mažiau ar daugiau. Mes vertiname, kaip keičiasi žmogaus žinios.“

Dėmesys prevencinėms programoms

Psichologinės pagalbos žmonėms reikia ne tik šalies didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose. Šilutės visuomenės sveikatos biuro psichologinės gerovės specialistė Eglė Kelpšienė sako, kad klientų sparčiai daugėja.

„Užimtumas pildosi mėnesiais į priekį“, – tvirtina psichologė. Ir pastebi, kad padaugėjo pagalbos ieškančių mokytojų.

Ko gero, nereikėtų stebėtis – juk daugeliui Lietuvos mokyklų nesvetima elektroninių cigarečių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema. Pasak specialisčių, dar pernai atliktas tyrimas parodė, kad net trečdalis mokinių yra vartoję psichoaktyviąsias medžiagas, o net 20 proc. nurodė žinantys, kur tiksliai jų galima gauti.

„Reikia suprasti, kad mes, visuomenės sveikatos specialistai, nedalyvaujame kontrolės procese. Mūsų dėmesys nukreiptas į prevencines veiklas“, – teigia visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Loreta Romanovienė.

Pagalbos kreipiasi tik prasidėjus problemoms

Visuomenės sveikatos biuras vykdo aktyviosios intervencijos programą, kuri kviečia dalyvauti jaunuolius, nereguliariai vartojančius psichoaktyviąsias medžiagas. Deja, pasak L. Romanovienės, šioje programoje savanoriškai dalyvauja labai mažai moksleivių.

Pirmiausia dėl to, kad, nepaisant visuomenės sveikatos specialistų pastangų, neretai tenka susidurti su tėvų abejingumu.

„Būna, kad, radus elektroninę cigaretę pas vaiką, šis juokiasi iš mokyklos administracijos, nes tėvai leidžia“, – niūrią realybę iliustruoja psichologė E. Kelpšienė.

Šilutės visuomenės sveikatos biuro psichologinės gerovės specialistė sako sulaukianti jaunuolių, kurie dažniausiai nesupranta, kas yra priklausomybė ir kaip medžiagos veikia organizme.

„Jie patys nesugeba atpažinti priklausomybės užuomazgų, o nepilnamečių mamos pagalbos dažniausiai ieško tik tuomet, kai prasideda problemos mokykloje“, – patirtimi dalijasi psichologė.

Pokyčiui reikia visų pastangų

Specialistės pabrėžia, kad pokyčiui reikia bendrų jaunuolių, tėvų, pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų pastangų bei darbo. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė L. Romanovienė mini, kad pozityvių pavyzdžių yra, o labiausiai tęsti veiklą motyvuoja atgalinis ryšys.

„Labai smagu, kai pasibaigus ankstyvosios intervencijos programai dalyviai parašo atsiliepimus ir žada ateityje mažiau vartoti“, – sako specialistė.

Bernardinai.lt